Kaip ir su kuo Baltijos maisto gamintojai gali konkuruoti Švedijos rinkoje?

Maisto eksportas visada buvo gana rizikingas verslas, tad prieš priimant sprendimą dėl maisto produktų eksporto dažnai reikalingi kruopštūs apmąstymai. Parduotuvės bei didmeninkai dažniausiai turi užmezgę ilgalaikius bei patikimus ryšius su vietiniais maisto tiekėjais, todėl šios pramonės produktų eksportas į užsienio šalis niekada nebuvo lengva užduotis jo gamintojams:, todėl nėra linkę greitai juos pakeisti. Švedija – ne išimtis, joje vyrauja tokios pačios tendencijos.

Praeitais metais Švedija įsivežė prekių už 109 milijardus eurų, o maisto produktų importo vertė sudarė 8,4% šio kiekio. Tačiau gera naujiena maisto eksportuotojams yra tai, kad maisto importas nuolat didėjaApžvelkime, kokio maisto ir iš kur švedai importuoja daugiausia.

Didžiausios importo apimtys – iš kaimyninių šalių

Ne paslaptis, jog Švedija aktyviausiai prekiauja su kaimyninėmis šalimis, t.y., su Danija ir Norvegija. Sėkmingai su Švedija prekiauja ir Vokietija, kuri taip pat patenka tarp didžiausių prekybos partnerių.

Nuo 2004 iki 2010 metų į Švediją buvo daugiausia įvežama dviejų maisto produktų grupių prekių– šviežios ir šaldytos žuvies bei alkoholinių gėrimų. Abiejose grupėse yra importo vertė nuolat auga – jūros gėrybių importas per minėtą laikotarpį patrigubėjo, o alkoholinių gėrimų – padvigubėjo. Verta pastebėti, jog šių maisto produktų importo beveik visai nepalietė ekonominė recesija, nežymiai sumažėjo tik alkoholinių gėrimų įvežimas 2010 metais.

Daugiausia maisto produktų į Švediją yra importuojama iš kaimyninių šalių, kaip ir minėta anksčiau. Galima išskirti tik Kiniją, kuri yra trečioji pagal eksportuojamos šviežios bei šaldytos žuvies kiekį, po Norvegijos ir Danijos. Alkoholinių gėrimų daugiausia atvežama iš Prancūzijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės.

Lietuva – lyderė pagal maisto importo kiekį iš Baltijos šalių

Vertinant Švedijos prekybą su Baltijos šalimis, tenka pripažinti, kad Baltijos šalys vis dar nesugebėjo užsitikrinti gerų pozicijų Švedijos maisto rinkoje, nors jau nuo 2004 metų narystės Europos Sąjungoje dėka turi bemuitės prekybos galimybes.

Žemiau pateikiame bendrus maisto importo iš Baltijos šalių į Švediją 2010 kiekius:

• Lietuva – 37,598,000 eurai
• Estija – 25,670,00 eurai
• Latvija – 9,146,000 eurai

Estija tarp didžiausių žuvies importuotojų į Švediją užimą 9 vietą, tačiau importo vertė nuo 2004 iki 2010 metų nukrito (nuo 5 494 tūkst. eurų iki 3 730 tūkst. eurų). Latvija yra tik 20-toje vietoje, ekonominė recesija žymiai peveikė šios šalies eksportą (2004 metais Latvijos žuvies eksportas į Švediją sudarė 581 tūkst. eurus, kuris 2007 metais pakilo iki 1 469 tūkst. eurų, tačiau nukrito iki 666 tūkst. eurų 2010 metais). Latvija taip pat užima 30 vietą alkoholinių gėrimų grupėje – jų eksportas iš Latvijos į Švediją sudarė 480 tūkst. eurų 2010 metais. Tačiau tai – nepalyginamai mažas skaičius;pavyzdžiui, Suomijos eksportas sudaro 12 816 tūkst. eurų, o ši šalis užima tik 16-tąją vietą.

Tarp trijų Baltijos valstybių daugiausia į Švediją eksportuojama mėsos produktų iš Lietuvos (6 726 tūkst. eurų 2010 metais), antroje vietoje pagal eksportą iš Baltijos šalių yra valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai ir gumbavasiai (Lietuva – 5 725 tūkst. eurų, Latvija – 1.8 tūkst. eurų, Estija – 680 tūkst. eurų), trečioje – žuvies produktai, kurių daugiausia eksportuoja Estija. Ketvirtąją ir penktąją vietas pasidalina konditerijos gaminiai bei kava su arbata. Didžiausią Latvijos eksporto į Švediją dalį sudaro mėsos, žuvies produktai bei alkoholiniai gėrimai. Estijos didžiausią eksporto dalį užima, kaip minėta anksčiau, žuvis, taip pat kava ir arbata (2 320 tūkst. eurų). Estai daugiausia iš visų Baltijos šalių eksportuoja pieno produktų (Estija – 437 tūkst. eurų, Latvija – 148 tūkst. eurų, Lietuva – 8.7 tūkst. eurų).

Jūsų įmonės gaminių eksportas į Švediją

Jeigu ir jūs galvojate eksportuoti į Švediją, verta žinoti keletą šios rinkos ypatumų. Prekiaujant su HoReCa sektoriumi kavinės paprastai naudoja šviežius produktus ir dauguma gamina produktus pačios. Taip pat verta žinoti, jog Švedijos kompanijos yra pakankamai konservatyvios, ilgai svarsto prieš priimdamos sprendimą dėl naujo verslo partnerio. Greiti sprendimai yra retenybė. Švedijos įmonės labai vertina kokybę, net jeigu tai reikalauja didesnių kaštų. Baltijos šalys yra laikomos "pigiomis", tad prieš žengiant į Švedijos rinką reiktų surasti balansą tarp kainos ir kokybės.

Svarstant apie eksportą į šią rinką, verta žinoti, jog šalyje padidėjęs sveiko maisto (žuvies, jūros maisto, daržovių, mėsos, riešutų, žirnių, bulvių) vartojimas – nuo 2005 iki 2010 metų jis išaugo iki 2.2 milijonų tonų per metus. Švedai labiau mėgsta vištieną nei raudoną mėsą, taip pat vis labiau populiarėja vegetariškas maistas.

Nors ir negalime džiaugtis didele Baltijos šalių sėkme eksporto į Švediją rinkoje, jau galime pateikti ir keletą sėkmės istorijų, pasakojančių apie sėkmingą Baltijos gamintojų įžengimą į Švedijos rinką. Tikimės, kad jos padrąsins ir jūs imtis aktyvių veiksmų ieškant nišos savo įmonės produkcijai.

Sėkmės istorija 1: Atsiperka vištienos gamintojų penkerių metų įdirbis

GatewayBaltic padėjo dviems didžiausiems Latvijos naminių paukščių mėsos gamintojams Kekava ir Bauska įžengti į Švedijos rinką, surasdama jiems prekybos partnerius – maisto importuotojus ir didmeninkus, bei palaikydama reguliarų bendravimą su jais. Po penkerių metų nuolatinio bendradarbiavimo šiuo metu Latvijos įmonės jau parduoda 100 tonų produktų per mėnesį – 1% Švedijos metinio suvartojimo arba 2% viso vištienos importo vertės. Latvija šiuo metu yra penktoje vietoje pagal naminių paukščių importą į Švediją.

Sėkmės istorija 2: Išskirtiniai produktai taip pat atranda savo vietą Švedijos rinkoje

Ekskliuzyvinis šokoladas Emils Gustavs (Latvija) eksportuojamas į Švediją nuo 2009. Gustavs sulaukė savo pirmojo užsakymo po trijų mėnesių po pirmojo susitikimo su Švedijos partneriais, taip pat sukūrė keletą naujų produktų kartu su Švedijos įmonėmis. Šiuo metu Emils Gustavs produktai siūlomi daugelyje mažų gurmaniškų parduotuvėlių Švedijoje bei gali būti užsakyti per keletą lyderiaujančių el. parduotuvių.

2010 metais 70% viso importo sudarė importas iš EU valstybių. Didėjantis vartojimas bei Baltijos maisto gamintojų pajėgumas suteikia galimybes padidinti Baltijos importo dalį Švedijoje. Galų gale, Baltijos šalys yra taip pat artimos Švedijos kaimynės kaip ir Danija ar Norvegija.

Autorius: Didzis Melbiksis - rinkos analitikas, GatewayBaltic